Grunto geologiniai/geoinžineriniai tyrimai
Geo Expert klientai – privatūs asmenys, sklypų savininkai, mažos ir itin didelės statybinės kompanijos, užsakančios grunto tyrimus prieš kiekvienas statybas. Kiekvienų statybų projektavimo stadijoje būtina ištirti gruntą. Kam viso to reikia? Apie geologinius tyrimus papasakosime išsamiau.
Geologiniai grunto tyrimai
Geologiniai grunto tyrimai atliekami projektuojant naujus statinius. Šie tyrimai užsakomi ir norint renovuoti ar restauruoti senus pastatus. Statinio projekto sprendiniai, tikslinamieji ir tikrinamieji skaičiavimai turi būti grindžiami projektinių tyrimų duomenimis. Negalima pasikliauti greta esančių pastatų duomenimis, grunto tyrimai būtini iš to ploto, kuriame bus pastatas.
Geologiniai grunto tyrimai pasako kelis esminius dalykus:
- Grunto sandarą (smėlis, molis, žvyras, uolienos ir t.t.)
- Požeminio vandens sluoksnių gylį (gruntiniai vandenys gali būti ir metro gylyje)
- Fizines ir mechanines grunto uolienų savybes.
- Sukarstėjimo laipsnį (būdinga Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui, kur gali atsiverti smegduobės ir įgriuvos).
Pagal šiuos duomenis projektuotojas gali nuspręsti, kokio tipo, įgilinimo pamatai reikalingi, rūsio ar požeminio garažo įrengimo galimybes. Jei gruntinis vanduo yra gana arti paviršiaus akivaizdu, kad rūsį rengti nerekomenduojama.
Kodėl grunto tyrimai yra naudingi?
Grunto tyrimai naudingi dėl kelių priežasčių:
- Atskleidžia grunto po būsimu pastatu sudėtį. Grunto sudėtis yra itin reikšminga skaičiuojant pastato konstrukcijas. Pagal nustatytą grunto sudėtį projektuotojas konstruktorius parenka pamatų tipą, skaičiuoja laikomąsias galias, nustato pamato įgilinimą, o tai įtakoja statybos kainą. Yra didelis skirtumas namas ar kitos paskirties statinys planuojamas statyti ant smėlingo pagrindo, molio, morenos, o gal gruntas silpnas- durpingas ar buvo judintas. Tyrimai leidžia konstrukcijas apskaičiuoti racionaliai, be perteklinio rezervo, todėl statytojas sutaupo lėšas medžiagoms ir darbui.
- Nustatoma požeminių vandenų situacija. Ne paslaptis, kad kai kuriose vietose požeminiai vandenys yra labai arti paviršiaus, todėl svarbu nustatyti vandens lygį ir įvertinti grunto laidumą vandeniui(filtracijos koeficientą). Vandens lygis, galimas jo kitimas taip pat lemia pamato medžiagos ir tipo pasirinkimą. Neįvertinus šių duomenų pastatas gali greitai deformuotis, „sėda pamatai“, todėl į tai būtina atkreipti dėmesį.
- Nustatoma, ar nėra karstinių darinių.
- Įsitikinama, ar gruntas yra stabilus ir tinkamas tam tikro lygio statyboms. Pavyzdžiui, ar galima statyti aukštesnius pastatus, kokių pamatų sprendimų reikės imtis, kad pastatai būtų saugūs.
Visa tai padeda statytojams ir vystytojams priimti teisingus sprendimus, išvengti perteklinių išlaidų statyboms, užtikrinti statinio saugumą ir kokybę.
Ką apie gruntą pasako geologija?
Geologija yra mokslas apie žemės sudėtį ir uolienas. Geologija gana tiksliai pasako, iš ko susideda gruntas, kokie jo sluoksniai, kur yra vanduo, kiek to vandens yra ir t.t.
Geologams būtina išsiaiškinti tiksliai, iš ko sudarytas gruntas, ant kurio bus statomas tiltas, tiesiamas kelias, kasamas gilus tvenkinys, statoma sodyba, kotedžas, daugiaaukštis ar komercinis pastatas. Tik tada galima būti tikriems, kad po metų pastatas nenusės dramatiškai ir nesuskils jo sienos ar nebus pažeistos kitos inžinerinės konstrukcijos.
Kaip gaunami geologinių grunto tyrimų rezultatai
Geologiniams grunto tyrimams keliamas reikalavimas atlikti ne mažiau 2 gręžinius. Gręžinių gylis priklauso nuo pastato pobūdžio, planuojamų apkrovų.
Tyrimų duomenys gaunami keliais būdais ir etapais:
- Gręžiamas gręžinys iki reikiamo gylio specialiu grąžtu, o ištrauktas gruntas vertinamas geologų ir tiriamas laboratorijoje nustatant išsamesnę grunto sudėtį.
- Duomenys gaunami naudojant statinio zondavimo metodą, kai į žemę kūginiu penetromometru (CPT) spraudžiamas specialus zondas, o duomenys fiksuojami kompiuterinėje įrangoje.
- Duomenys gaunami naudojant dinaminio zondavimo metodą(SPT), kai į žemę kalamas zondas plaktuko principu ir skaičiuojamas smūgių skaičius per 20cm. grunto gylį.
Tyrimas visada susideda iš dviejų etapų, t.y. gręžimo ir zondavimo.
Zondavimo metodas parenkamas pagal gruntą, pavyzdžiui smėlingiems gruntams efektyviau naudoti dinaminį zondavimo metodą(SPT), nes galima pasiekti didesnį gylį, pavyzdžiui iki 20m ir giliau. Vis dėlto, statinis zondavimas(CPT) kūginiu penetrometru Lietuvoje yra naudojamas dažniau. Kūginis penetrometras spraudžiamas iki 50MPa, pasiekus šį rodiklį reiškia, kad gruntas tvirtas. Abiem metodais gauti rezultatai yra vienodai reikšmingi.
Geo Expert dirba su skirtingų dydžių Itališka Fraste gręžimo įranga- 8t., 5t. ir 3t. Ant gręžimo įrangos sumontuotas ir dinaminis zondas(SPT), todėl atvykus į tyrimo plotą vienu metu gali būti gaunami pagrindiniai tyrimui reikalingi duomenys apie gruntą. Kūginis penetromometras(CPT) yra nedidelis vikšrinis prietaisas, minitraktoriuko (bobkato) dydžio, todėl jį galima nesunkiai transportuoti ir pasiekti net ir sunkiai prieinamas, drėgnas, nestabilaus grunto vietas. Zondas iš karto siunčia duomenis į kompiuterį, kur jie yra analizuojami. Įranga iš karto gali parodyti grunto sudėtį, sluoksnių kitimą.
Kaip nustatyti tyrimo geotechninę kategoriją
Pagal galiojančius teisės aktus geotechniniai grunto tyrimai yra skirstomi į kelias kategorijas pagal sudėtingumą ir statybų reikalavimus. Jų yra trys:
- Pirmąją geotechninę kategoriją(I) atitinkantys projektiniai IGG tyrimai atliekami, kai rengiami projektai nesudėtingiems statiniams, 1 ar 2 butų gyvenamiesiems pastatams,išskyrus atvejus kai sklypas patenka į sudėtingas geologines sąlygas.
- Antrosios kategorijos (II) tyrimai atliekami neypatingiems ir ypatingiems statiniams paprastose ir vidutinėse inžinerinėse geologinėse sąlygose, statiniams, kurių statybai turi būti atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
- Trečiosios kategorijos (III) tyrimai atliekami visiems statiniams, kurie yra sudėtingose geologinėse sąlygose, statiniams, kurie įtraukti į kultūros vertybių registrą, pastatams Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.
Šių kategorijų tikslas – užtikrinti reikalingą duomenų kiekį rengti statinio projektą. Kuo aukštesnė geotechninė kategorija tuo tyrimas yra sudėtingesnis, tai įtakoja tyrimo kainą ir trukmę.
Kas yra sudėtingos geologinės sąlygos?
Sudėtingoms geologinėmis sąlygoms priskiriamos teritorijos :
- Šlaitai statesni nei 25 laipsniai, aukštesni nei 5m ir iki 50m atstumas nuo jų
- Šiaurės Lietuvos karstinis regionas
- Durpės paplitusios žemės paviršiuje
- Geologiniais reiškiniais pažeisti šlaitai ir 50m. atstumas nuo jų
Kiek užtrunka geologinių tyrimų atlikimas
Tyrimo laikas priklauso nuo geotehninės kategorijos.
I geotechninės kategorijos tyrimas preliminariai užtunka apie 2-3 savaites nuo užsakymo pateikimo.
II ir III geotechninės kategorijos tyrimas preliminariai užtrunka apie 6 savaites nuo užsakymo pateikimo.
Pažymėtina,kad UAB Geo Expert visus tyrimus registruoja Lietuvos Geologijos Tarnyboje(LGT). LGT tyrimo registraciją atlieka paprastai per 20d.d.
Atkreipiame dėmesį, kad neregistruotas LGT tyrimas neturi teisinės galios, o statybas kontroliuojančios institucijos tokiomis(neregistruotomis) ataskaitomis nesivadovauja, todėl užsakant geologinius tyrimus svarbu atkreipti dėmesį ar tyrimas yra registruojamas pagal teisės aktus.
Kiek kainuoja geologiniai grunto tyrimai
Geologinių grunto tyrimų kaina priklauso nuo kelių dalykų:
- Kuri geotechninė kategorija yra reikalaujama statinių projektavimui
- Gręžinių skaičiaus ir gylio
- Laboratorinių tyrimų apimties
Pasikonsultuokite su Geo Expert komanda ir patarsime, kokių tyrimų reikia jūsų atveju, taip pat sudarysime tikslią tyrimų sąmatą.
Kokie dokumentai reikalingi geologiniams grunto tyrimams
Tyrimui atlikti būtini dokumemntai:
- topo nuotrauka dwg formatu( su altitudėmis, koordinatėmis, inžineriniais tinklais)
- užpildyta ir pasirašyta techninė užduotis. Rasite čia.
- Jeigu užsakovas nėra žemės sklypo savininkas arba yra žemės sklypo bendraturčių sutikimas/įgaliojimas atlikti geologinius grunto tyirmus. Pavyzdį rasite čia.